Rudenį švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pradėjo dar kartą kelti savo teisėtus reikalavimus. Aukštojo Moxlo fakultetas jau nuo tada palaiko ir remia teisėtus mokytojų ir kito švietimo personalo protestus ir streikus, rems ir toliau.
Žiniasklaidos ir politikų dėmesio šiame kontekste susilaukęs Fakultetas yra tendencingai mistifikuojamas, jam metami kaltinimai naudojimusi mokytojų problemomis savai propagandai skleisti, teigiama, jog jis yra nusiteikęs prieš šalies gynybos stiprinimą ir pan. Ypač daug dėmesio susilaukė AMF dalyvavimas mokytojų proteste.
1. Fakultetas nėra kokia nors slapta veikianti organizacija, turinti kokių nors “tam tikrų” ryšių su “tam tikromis” organizacijomis ar “tam tikromis” valstybėmis. AMF susikūrė viešo renginio metu ir jo pasekoje, organizavo viešą studentų, moksleivių ir universitetų darbuotojų asamblėją, mėgino į ją kviesti kuo daugiau žmonių ir prisijungti prie AMF veiklos – studentų, (ypač jaunųjų) dėstytojų ir kitų universitetų darbuotojų gyvenimo sąlygų gerinimo. Visa AMF veikla yra vieša.
Žiniasklaidos ir politikų mėginimai pateikti AMF kaip “neaiškią grupuotę” yra arba namų darbų neatlikimas (internete informacijos apie AMF daug) arba, kas yra labiau tikėtina, mėginimas toliau gąsdinti visuomenę ir skaldyti solidarumą tarp streikuojančių ir juos/jas palaikančių. Ministro pirmininko mesti kaltinimai profsąjungoms pelnytai susilaukė gausios kritikos, todėl buvo griebtasi šiaudo – demonizuoti AMF.
2. Fakulteto nuomonė, į kurią sutelpa gausybė skirtingų jo studentų/čių nuomonių, negali būti supaprastinta iki “reikia/nereikia ginti Tėvynę”. Vis dėlto, AMF, nenorėdamas įsivelti į šiuos bergždžius ir visuomenę skaldančius ginčus, nori nuolatinių gąsdinimų akivaizdoje pasiūlyti konstruktyvių alternatyvų.
Per pastaruosius kelis metus buvo mesta labai daug pastangų gąsdinti visuomenę Rusijos grėsme. Tiek žiniasklaidos priemonės, tiek valstybės vadovybė kasdien kalbėjo apie grėsmes, nuolat hiperbolizuodami esamą situaciją. Tokios baimės vėliau tapo priežastimi grąžinti šauktinių kariuomenę ir padidinti krašto apsaugos gynybos biudžetą. AMF nepritaria, kad šauktinių grąžinimas ar didesnis karinis biudžetas prisideda prie visuomenės saugumo. Atskiri AMF studentai/-ės ne kartą kėlė viešas diskusijas šiais klausimais, bendravo ir su (visų mylimais) vadinamaisiais ekspertais, ir su kariuomenės atstovais. Nuomonė, kad yra vykdoma gąsdinimo politika, kuri vėliau naudojama platesnei visuomenės kontrolei, nebuvo išsklaidyta, nes išskyrus nepagrįstas baimes, argumentų vykdyti tokią politiką nėra.
AMF mano, kad visuomenės saugumą pirmiausiai reikia didinti mažinant socialinę atskirtį, suteikiant ar bent mėginant suteikti orų gyvenimą kiekvienam/-ai, kuriant bendruomeniškus, savitarpio pagalba paremtus ryšius, kovojant už darbuotojų ir diskriminuojamųjų grupių teises, o ne perkant dar vieną tanką ar vandens patranką.
3. LRT laidoje “Savaitė” LR Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus klausė, “ar tikrai [krašto apsauga] yra tema, kurią reikėtų sieti su mokytojų atlyginimais? Juk mes kalbame apie atlyginimus, tai ir kalbėkime apie juos. … Kuo čia dėtas šauktinių prikvietimas į Lietuvos kariuomenę?” Visų pirma, šauktiniai nėra “prikviečiami” į kariuomenę, jie yra pašaukiami ir dažniausiai per prievartą atlieka prievolę. Antra, taip, tikrai tai yra tema, kuri gali būti sietina su mokytojų atlyginimais, nes tiek krašto apsaugos išlaidos, tiek mokytojų atlyginimai yra tame pačiame biudžete. Be to, kai kalbama apie politinę valią, tikrai nesunku pastebėti, kad papildomi 130 milijonų krašto apsaugai skiriami lengva ranka, o dėl keliolikos milijonų mokytojai turi dvi savaites streikuoti.
Vicekancleris teigia, kad toks AMF pasirinktas kritikos aspektas galimai bus išnaudotas valstybei priešiškų jėgų. Belieka paklausti – ar manote, kad “priešiškos jėgos” nėra mačiusios Lietuvos biudžeto?
Kaip manote, kiek Jūs pats prisidėjote prie AMF idėjų ištransliavimo? Mes manome, kad labai daug, nes tikrai tiek nebuvome įdomūs iki Jūsų gąsdinimo mumis. Belieka padėkoti už reklamą.