šis įrašas nukopijuotas iš blog’o: http://observantowl.blogspot.lt/2016/01/egle-ir-aukstasis-moxlas.html?spref=fb&m=1
Iš esmės šis įrašas brendo jau labai ilgai, bet neturėjau jam laiko, nes mokiausi. Dabar gi tas palaimingas laikotarpis tarp paskaitų ir sesijos, kai galima užsiimti visokiais tuštybės projektais, tai pristatau savąjį – šitą įrašą.
Aš esu Eglė, man 25 metai. Moku kalbėti angliškai ir daniškai. Daniškai išmokau studijuodama Skandinavų (danų) filologiją VU, Skandinavistikos centre. Čia buvo mano bakalauras. O dabar yra magistras – irgi Skandinavų filologija su dar 3 dalykais iš TSPMI apie ES. Pati nežinau, kam juos pasirinkau, tikriausiai iš egzistencinės baimės ir nenoro mokytis apie literatūrą, bet buvo įdomu ir visai nesigailiu.
Greta studijų aš dirbu pilnu etatu. Pakalbėkime apie tai.
Lietuvoje mokslas teoriškai yra prieinamas visiems ir nemokamas gerai besimokantiems. Bet tas prieinamumas net gerai besimokantiems yra toks abejotinas. Nu nes pats mokslas kaip ir nemokamas, bet nuo knygų graužimo sotus nebūsi. Tai arba sėdėsi tėvams ant sprando, arba dirbsi, arba turėsi sponsorių/-ę (kas irgi darbas šiaip jau), arba imsi paskolą, arba varysi į JAV užsidirbt (ar kas nors dar taip daro?), tik nežinia, ar dar netingėsi studijuot po to
 |
|
Čia tik 15 EUR mažiau nei mėnesinė skatinamoji stipendija VU, kurią gauna 1% grupės, jei grupė pakankamai didelė (pvz., Skandinavistikos magistrantai gali negaut stipendijos, o paskui gaut magna cum laude)
|
Tai kadangi lietuviams laisvė yra vertybė, studentai eina dirbt, nes nenori tėvams sode padėt tikriausiai. Nu arba tėvai neturi pinigų, arba tėvų nėra.
Dabar pakalbėkim apie dėstytojus. Neoficialūs liudijimai teigia, kad jaunas dėstytojas gali tikėtis apie 600 EUR už etatą. Kiti neoficialūs liudijimai teigia, kad jaunas dėstytojas negali tikėtis pilno etato. Arba gali tikėtis dirbti kaip už pilną etatą, bet jam mokės tik už dalį viso pradirbto laiko. Apie tai plačiau jau rašė buvęs dėstytojas Rimantas Kimta.
Visokie VU rektorato atstovai tuo tarpu iki naujo rektoriaus rinkimų teigė, kad “kas dirba, tas užsidirba” ir “vidurkis aukštas” ir kad “kiti projektus daro, ko jūs nedarot?”, bei “čia nekoks komunizmas, kad vienodai uždirbtų visi”. Px, kad tie, kas dirba nebūtinai užsidirba, kad vidurkis nieko nesako kai didelis svyravimas, kad projektai yra papildomas darbas, o kalbame apie atlyginimą už 40 valandų darbo per savaitę, ir kad nenorima, kad visi vienodai uždirbtų, bet kad nu dėstytojams nereikėtų raudonuoti banke, kai jiems kreditinės kortelės neišduoda.
Dabar išrinktas naujas rektorius, tai sako, kad pradės mokėti jau nuo dabar “paramą” mažiausiai uždirbantiems dėstytojams. Tikiuosi, nepamirš, kai taip pat būtų galima užefektyvinti daug ką universitete. Ar tikrai istorijos, komunikacijos ir filologijos fakultetams reikia trijų dekanatų? Tas pats pasakytina ir apie chem- ir fizfakus. O sutaupius galima ir algas pradėti kelti realiai, o ne su parama.
Anyway, tradiciškai, gindamiesi nuo bado dėstytojai prisigalvoja “projektų”. Tai gali būti realiai naudingi žmonijai irba mokslui projektai, tai gali būti skiltis kokiam žurnale/portale, kokios nors mokslinės pareigos institute, šiaip kitas darbas (nors preferably pakankamai geras, kad esami studentai netyčia nepradėtų ten vadovauti) arba aferos. Aferos tai ten visokios durnos studijų programos (neseniai, o gal ir dar vis, buvo bandoma įkurti “Ekonominės lingvistikos” bakalauro programą. Kaip pretenduojanti į lingvistus, teigiu, kad ta programa yra durna), durni nauji pasirenkamieji dalykai (ŠU buvo galima pasirinkti skaitymą iš delno) visokia chaltūra (teko matyti 3 puslapių mokslinį straipsnį), jau nekalbu apie nusikalstamą veiklą – nuplagijuotus mokslinius darbus ar neaiškias neaiškiais būdais pinigus plaun uždirbančias įmones/organizacijas.
Tiek studentų, tiek dėstytojų papildoma veikla (ta veikla, dėl kurios jūs nebadaujat ir plaunat galvą šampūnu, o ne muilu Miau), tiesa, privalo netrukdyti studijoms/dėstymui. Tai yra bent jau mano katedros ir fakulteto, o turbūt ir universiteto, dogma.
Matematiškai skaičiuojant valandas, studentui darbą (aš čia kalbu apie darbą pilnu etatu, nes magistrantai mano aplinkoje praktiškai kitaip ir nedaro. Puse etato dirba BA studentai, nes turi daugiau paskaitų) ir studijas galima pilnai suderinti. Skiriant sau 8 valandas miego per parą, nedirbant viršvalandžių, jūs pilnai atidirbsite už visus kreditus ir netgi liks kelios valandos per savaitę kitai veiklai (namų tvarkymui, pavyzdžiui). Praktiškai smegenys po sąžiningo dienos darbo nebeveikia, tai eisit į paskaitas jau pavargę, kur sutiksite pavargusį dėstytoją. Pavargęs dėstytojas iš paskutiniųjų jums bandys kažką padėstyt, jūsų bendrakursiai ir jūs pats bandysite neužmigti ir kažką dar dar pasakyti per seminarą. Dėstytojas jums duos skaityti namie straipsnių, kurių perskaitysite kas antrą-trečią, kitų – tik anotacijas ir išvadas. Grįšite namo ir turėsite jėgų tik Instragramui. Facebookas jau bus too advanced, nes ten per daug raidžių.
Kiti dėstytojai, teisybės dėlei, iš jūsų nieko ir nesitikės ir namų darbų nebus. Egzaminas bus supersunkus (nes nieko neveikėt visą semestrą), bet gausit 10. Jei ne tokie dėstytojai, jūs nepavežtumėte krūvio išvis, tai tik džiaugsitės. Jei esate durnas, galvosit, kad išdūrėt dėstytoją. Jei esat kaip aš, galvosit, kad čia kažkas ne taip. Jei esat protingas, tai jūs nesusidūrėt su šita situacija, nes nederinat studijų ir darbo.
Magistre pagal idėją dar galėtumėte rašyti ir straipsnius. Jei jums tai pavyktų, papasakokit man, kaip. Aš jau nekalbu apie visokius papildomus renginius, kuriuos organizuoja universitetas, ir kurie visada sutaps su jūsų darbo laiku. Tai tada jei norėsite ten vaikščioti, turėsite imti laisvadienius darbe, kas reiškia, kad normaliai neatostogausite 2-3 metus. Kitu atveju atostogas vis tiek imsite sesijai, tai irgi jų liks mažiau.
Taip pat galite susidurti su sveikatos problemomis. Nekalbu apie psichologines problemas – jos individualios. Bet pvz., jei prastai valgysit, galit susivaryt skrandį. Aš besėdėdama susivariau sprandą biškį (tikiuosi, kad atsistatys). Beje, tie, kurie sakot, kad visada galima rasti laiko sportui, galit susikišti štangą subinėn. Jūs esat kita versija pardavėjų, įkalbinėjančių pasiimti kažką kreditan, kur reikės mokėti “tik 2 eurus per dieną. Juk tiek skiriate kavai”. Na ir šiaip nuo streso tikėtina galit lengviau peršalti turbūt. Peršalti, beje, negalima. Aš pernai peršalau kaip tik per pavasario atostogas univere – štai kaip gerai mano organizmas supranta, kad reikia keep it together 🙂
Kaip atrodo dėstytojų rutina – nežinau. Bet įtariu, ne kažką geriau. Juolab, kad VU visaip įdomiai skaičiuoja darbo valandas. Nu ten dėstymas yra darbo valandos, bet pasiruošimas paskaitoms – tik iš dalies. Jei dėstytojas dėsto srautui, tai egzaminas irgi apmokamas tik viso srauto. Tai yra, egzaminą vienu metu laiko 100 studentų vienoj vietoj, o dėstytojas turi kažkaip užtikrinti, kad niekas nenusirašinėja. Taip, galima kviestis VU SA, kad padėtų stebėt, bet juos daug kas kviečiasi ir jie nevisada gali. Taip pat darbo valandų dalis nėra visokie administraciniai rūpesčiai ar studijų kokybės ir kt. ataskaitų rašymas.
Jau nekalbu apie darbo kultūrą universitetuose. Iš to, ką teko matyti, atrodo, kad tose korporacijose, kuriose esu dirbusi, su darbuotojais elgiamasi 10 kartų geriau nei su universiteto dėstytojais. O tos korporacijos tikrai ne Google.
Vis dėlto, niekada negalima pažeisti dogmos. Todėl jūs šiukštu dėstytojams nesakysite, kad negalite to ir ano, nes darbas, o dėstytojai jums nesakys, kad vėluoja į paskaitą, nes darbas. Na, išskyrus paskaitų laiko derinimus, kai darbo egzistavimas pripažįstamas, nors yra profesorių, kurie ir čia jokių pasiteisinimų nepriima (teko girdėti, neteko susidurti). Žodžiu, universitete apsimetama, kad daugiau niekur nedirbama, darbe apsimetama, kad niekur nestudijuojama. Visi laimingi kaip Sovietų Sąjungoj (oh yeah, she went there), moxlas visiems prieinamas. Tačiau mokslas ir studijos Lietuvoje prieinamos tik tiems, kuriuos kažkas remia, nes kokybei reikia laiko/pinigų, kurių neturi nei dėstytojai, nei studentai.
 |
| Greitai, gerai ir pigiai nebūna |
Iš esmės nesigailiu, kad įstojau, nes taip smarkiai kaip pastaruosius pusantrų metų nelavėjau nuo dvyliktos klasės. Aš nežinau, kas per antžmogiai yra didžioji dauguma mano dėstytojų, bet kažkaip jie, nepaisant visų aukščiau išvardytų šūdų, vis tiek yra reiklūs ir smegenys galandantys, nors ir akivaizdžiai pavargę. Ir dabar svarstau, ar stoti į PhD, kad kada nors prie jų gal prisijungčiau. Iš vienos pusės yra viskas, ką surašiau šitam tekste, o iš kitos – labai noriu daryt tyrimus
______________________________________________________
* Eglė nepriklauso Aukštojo Moxlo grupei, bet galimai yra susijusi su jos nariais per Facebooką ar kitaip ir galimai palaiko jų nepankiškus tikslus.