Atviras Laiškas VDU Rektoriui Juozui Augučiui

Gerb. Rektoriau,

Į jus kreipiasi VDU ir kitų universitetų studentai
Rugsėjo pirmosios šventė, tradiciškai minima studentų susirinkimu prie Vytauto Didžiojo paminklo Laisvės alėjoje ir iškilminga eisena iki VDU centrinių rūmų, šiemet mums baigėsi administracinės teisės pažeidimo protokolu. Mūsų įsitikinimu mes nepažeidėme įstatymų. Laukdami teismo kreipiamės į jus kviesdami ne tik žodžiu, bet ir veiksmais palaikyti žodžio laisvę, demokratines vertybes ir artes liberales principus, taip puoselėjamus Vytauto Didžiojo Universitete. Pirmiausia — padedant nutraukti studentams iškeltą administracinę bylą.
Rugsėjo pirmosios šventę prie Vytauto Didžiojo paminklo mes, visų trijų pakopų VDU ir kitų universitetų studentai bei bičiuliai, nutarėme papildyti kritine mintimi. Nusprendėme kviesti studentus, moksleivius ir praeivius atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo suprekinimą bei studentų kasdienybės problemas. Į tai, kad universitetai vis noriau, be didesnio vidinio ar išorinio pasipriešinimo žaidžia laisvosios rinkos pagrindais dirbančius fabrikus, pamiršdami gilesnius švietimo prigimties ir jo pinigais neskaičiuojamos vertės klausimus. Taip pat norėjome mesti iššūkį orientacijai į darbo rinką ir išpūstiems pažadams, jog aukštasis išsilavinimas padės rasti svajonių darbą, užtikrins ramią, kūrybingą ir nerūpestingą ateitį. Kvietėmė pripažinti karčią tiesą: diplomai daugeliui ne(be)garantuoja norimo darbo ir, žlungant svajonėms, studentai yra priversti rinktis prastai apmokamą darbą paslaugų sektoriuje arba emigraciją. Nemažai studentų, susidūrę su skurdo pavojumi, pradeda dirbti dar studijų metu ar net jas meta. Visa tai planavome išreikšti menine-socialine akcija, kurios dalyviai suktų improvizuotą laimės ratą ir išsisuktų ateities darbovietes. Laimės rato pasirinkimai nebuvo itin laimingi, bet pakankamai realistiški – emigracija, darbas įvairiose paslaugų ar prekybos įmonėse, garsėjančiose prastomis darbo sąlygomis, bet įdarbinančiose tūkstančius žmonių. Ir, kaip ir realybėje, darbą pagal specialybę galėjo išsukti tik mažuma.
Mūsų dalyvavimas šventėje buvo nutrauktas iš esmės jai dar net neprasidėjus. Lyg greitojo reagavimo būrys prisistatę policijos pareigūnai mus informavo, kad susirinkimas yra neteisėtas pagal Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymą (nes neinformuota Kauno m. savivaldybė) ir turi būti nutrauktas.
Taip, Savivaldybė nebuvo informuota, nes mes neorganizavome atskiro susirinkimo. Mes, VDU bei kitų universitetų studentai ir alumni, šventėme Rugsėjo pirmąją kartu su jumis ir VDU bendruomene. Skirtumas tik toks, kad buvome geriau pasiruošę. Vietoje pasyvaus dalyvavimo pozuojant nuotraukai ir optimistiškai mojuojant vėliavėlėmis, ketinome aktyviai atkreipti dėmesį į struktūrines šio ir kitų universitetų, švietimo sistemos ir ją kuriančios ekonomikos problemas.
Pareigūnams ši pozicija buvo paaiškinta. Nepaisant to, jie mus informavo, kad VDU rektorius kritinę mintį reiškiančių studentų nepripažįsta šventės dalimi. Tai tapo priežastimi surašyti pažeidimo protokolą, kviesti akcijos organizatorius liudyti tyrėjams ir, galiausiai – į spalio 26 d. numatytą teismo posėdį, kuris gali baigtis administraciniu teistumu ir bauda.
Minioje studentų išgaudyti policijos pareigūnų ir priversti palikti šventę, nusprendėme gauti atskirą leidimą akcijai. Greitai informavome Savivaldybę apie tuoj prasidėsiantį susirinkimą ir galėjome akciją pradėti bei tęsti kelias valandas Studentų skvere, ką ir padarėme. Mums kompaniją nuolat palaikė pora draugiškai nusiteikusių policijos pareigūnų, nors tokio pageidavimo neišreiškėme. Akcija sulaukė daug teigiamų atsiliepimų ne tik iš studentų, moksleivių ar praeivių, bet ir iš ne vieno VDU profesoriaus ar docento. Kritinė mintis derėjo su pramoga. Nebuvo pažeista viešoji tvarka. Nebuvo planuota trukdyti suplanuotiems VDU šventės atributams (kalboms, eisenai ar pan.). Galiausiai jūs pats „Kauno dienos“ tinklapyje viešai pasveikinote studentų kritinės minties ir žodžio laisvės raišką.
Nepaisant visko, už pusantros minutės trukmės renginį mūsų laukia teismas, kuriame jūsų žodis gali būti labai svarus. Bauda ar absurdiškas teistumas už minties raišką mums nėra itin svarbūs. Tuo tarpu jūs turite išskirtinę galimybę veiksmais viešai apginti mūsų universiteto ir jūsų asmeniškai išpažįstamus laisvės ir artes liberales principus (tokius kaip drąsių ir kritiškų žmonių ugdymas). Jūsų viešas žodis ir Moxlo fakulteto studentų pripažinimas šventės dalimi teismo procese įrodytų, kad nerengėme atskiro susirinkimo ir kaltinimą iš esmės panaikintų.
Suprantame, kad metame jums iššūkį, tačiau tuo pačiu atkreipiame dėmesį į puikią galimybę stoti į teisingumo pusę. Teisinis kritinės minties persekiojimas yra rimtas signalas pilietinei visuomenei, demokratijai ir vienai jos pamatinių vertybių – žodžio laisvei. Kviečiame kartu su mumis neleisti, kad trumparegiškas paklusnumas įstatymo raidei mus visus nublokštų į demokratijos pakraščius. Taip pat šiame įvykyje įžvelgiame puikią progą jums ir VDU atsidurti priešakinėse pozityvaus pokyčio linijose. Jūsų sprendimas galėtų sukurti precedentą ir pavyzdį kitoms akademinėms institucijoms, kai iš apačios susiorganizavusių studentų išradinga kritika ne vien kalbose, o ir realybėje pripažįstama svarbia universitete propaguojamo mąstymo dalimi.
Taigi: ar VDU yra artes liberales principais veikiantis unversitetas, kuriame ginama žodžio laisvė, demokratija ir solidarumas? Jei taip, jame turėtų būti laukiami ne tik paklusnūs, atidžiai hierarchijos paisantys, darbuose nenuvargstantys, už šildymą nemokantys, gražius krepšelius besinešiojantys ir dar gražiau besišypstantys studentai.
Visuomet su jumis,
Aukštojo Moxlo fakultetas. Apie viską pagalvota.

This entry was posted in Tekstai. Bookmark the permalink.