Tiem, kas nori aktyviau įsitraukti į veiklą / Invitation to join organising AMF

[EN below]

SVEIKOS!

su praėjusiomis šventėmis, kas ką šventė.

AMF ir pailsėjo ir padirbo ir kviečia žmones aktyviau įsitraukti į veiklą. Jau gavome šiek tiek laiškų ir būtų džiugu sulaukti daugiau. Į aukstasismoxlas@gmail.com rašykite norus, pykčius, įvairaus masto problemas, vizijas ir pan. Būtinai parašykite kaip labai norite ir galite įsitraukti į AMF veiklą, kokiose srityse ir kokiu formatu (skaityti, rašyti, kalbėti, groti, dainuoti, piešti plakatą, (nu)kabinti spyną ar pan.). Žinoma, viskas apie aukštajį moxlą, jo buvimą antra pamaina po arba prieš darbą, studijų kokybę, neatstovavimą ir pan. – ką kalbėjome asamblėjoje.
Paskaitysime laiškus, dar kartą paanalizuosime asamblėjos metu pildytas anketas ir organizuosime mažesnius susitikimus aptarti galimybes veikti toliau.

LAUKIAM LAIŠKŲ!

p.s. suprantame, kad gali būti noras išlaikyti anonimiškumą. Mes jį galime garantuoti jei to paprašysite laiške. Jei pasitikėjimo stoka visgi yra didesnė, bent jau pirmajam laiškui susikurkite kokią netikrą el. pašto paskyrą, o vėliau mėginsime rasti būdus kaip pasitikėjimą sustiprinti. Niekas neturi būti tildoma/s dėl baimės.

p.p.s. AMF bylos antrasis sezonas bus – apeliacija pateikta.

———————————————————————————–

HEY!

happy past holidays, whichever and if you celebrated.

AMF had some time to rest, to work and is now inviting everyone to join the activities. We have already received some emails and it would be great to get some more. Please write your wishes, angers, problems of various scale, visions, etc. to aukstasismoxlas@gmail.com . Write down how much energy and time you can dedicate to AMF activities, in which field of problems you’d like to engage most and in what format (to read, write, talk, play, sing, make posters, (un)hang some lock, etc.). Certainly, all of it is about moxlas, it being the second shift after or before work, quality of studies, non-representation, etc. – things discussed at the assembly.
We will read the letters, will analyze the surveys again and will organize smaller meetings with you to discuss further steps.

WAITING FOR THE LETTERS!

p.s. we are aware that some people would like to remain anonymous. We can guaranty anonymity if you indicate a need of it in the email. However, if there is still some lack of trust, please email us with a fake email account and we will figure out the ways in which we can build trust. No one should be silenced by fear.

p.p.s. the court-case will have season #2 – appeal submitted.

Posted in Naujienos | Comments Off on Tiem, kas nori aktyviau įsitraukti į veiklą / Invitation to join organising AMF

Universiteto Darbuotojų, Aukštojo Moxlo ir Kitų Fakultetų Studentų Asamblėja

12342724_986505891420691_5884734978945006236_n

ASAMBLĖJA

STUDIJOS – NE ANTROJI PAMAINA

Aukštojo Moxlo fakultetas kviečia į asamblėją, kur prabėgom prisitatysim kas čia įvyko ir daugiau laiko skirsim tam, kas turi įvykti.

Daugiau – https://www.facebook.com/events/1521050691538707/

(English below)

Studijos – ne “antroji pamaina”!

Gruodžio 11 d., penktadienį, 16 val., VDU Mažojoje salėje (Daukanto g. 28, Kaunas) – generalinė universitetų darbuotojų, “Aukštojo Moxlo” ir kitų fakultetų studentų asamblėja!

Įsivaizduokite darbo pokalbį: darbdavys siūlo ketverius metus dirbti be užmokesčio, o už tai gausite “įgūdžius, reikalingus konkurencingam dalyvavimui darbo rinkoje” ir “buvimą dinamiškos, nuolat besimokančios bendruomenės dalimi”. Iš kur pinigai būstui, (sojos) kotletui, troleibuso bilietui ir katės maistui? Padės Tėvelio ir Mamytės bankas arba susirasite papildomą apmokamą darbą, t.y., būsite visiškai priklausomas nuo šeimos arba varysite dviem pamainom. Jei darbdaviui patiks pirmieji ketveri metai, kontraktas bus pratęstas dar dvejiems. Dar daugiau “įgūdžių” ir “dinamikos”! Jei drausmingai ištversite ir šiuos – po trijų mėnesių praktikos ir kompetentingos komisijos malonės tapsite “tikru” žemiausios grandies darbuotoju už 400-500 eurų per mėnesį. O jau po to aukščiau tik dangus!

Dabar įsivaizduokite, kad minėtas darbdavys ne tik nesiūlo jums algos, bet dar ir paprašo susimokėti už jo paslaugas. Tėveliai nebeturi, papildomas darbas nebeišneša – nieko tokio, valstybė ir bankai jums suteiks milžinišką lengvatinę paskolą…

Nieko neprimena?

Mes, “Aukštojo Moxlo” fakulteto studentai, sakome – gana! ir kviečiame visus į diskusiją-atvirą generalinę studentų ir universitetų darbuotojų asamblėją.

Kviečiame viešai aptarti tai, ką iš tiesų norėjome pasakyti Rugsėjo 1-ąją, kai įžūliai tapome VDU šventės dalimi. Problemos, kurias bandėme kelti, būdingos ne vien VDU. Jos kyla į viršų moksleivių ir studentų laiškais ministrei, diplomų deginimu, priekabiavimo darbe istorijomis, asmeninėmis tragedijomis, knibžda po aukštojo išsilavinimo kilmingumu, “verslumo laboratorijomis”, garbės daktaro vardais ir “tarptautiniais saitais”. Kviečiame ne(be)išsisukinėti, iškelti mūsų kasdienybes į dienos šviesą, nenorintiems jų matyti profesoriams, administratoriams ir ministerijoms tiesiai po nosimi. Studento, doktorantės, lektorės, fakulteto administratoriaus, universiteto leidyklos ar “Copy1” darbuotojos problemos nebegali likti “pavieniais atvejais”, nebegali būti atidėliojamos, turi būti sprendžiamos ne vienumoje, bandant prasisukti ar užsimiršti, o kolektyviai keičiant struktūrą, kurioje gyvename.

Asamblėjoje:

* paaiškinsime, kodėl kritiniais simboliais pasirinkome “Maximą” ir laimės ratą
* papasakosime, kaip prasidėjo ir vystėsi “Aukštojo Moxlo” byla
* kartu išryškinsime kasdienes problemas ir kritiką aukštojo mokslo sistemai
* kartu ieškosime būdų šioms problemoms spręsti – pirmųjų žingsnių pokyčių link
* imsime kurti realų veiksmų planą – atsvarą universitetų administracijų, ministerijų ir studentų atstovybių politikai
* po asamblėjos – vakarėlis (sekite spaudą)

Neužsiimsime “profesionalia” politika, nevaidinsime svarbiausio visuomenės elemento. Autonomiško mokslo esmė – nepaklusti nei laisvosios rinkos logikai, nei “žinojimo privilegijai”, ne atsiriboti nuo pasaulio, o kurti erdvę socialiniams pokyčiams. Prof. doc. dr. gali pasilaikyti svajingus pasisvaičiojimus apie akademinę laisvę, priklausančią daugiausiai nuo statuso dydžio, sau. Sprendimus priimsime tiesiogiai, ne per geriau už mus mūsų gyvenimus išmanančius “ekspertus” ir “atstovus”. Kartu galvosime ir diskutuosime, o po to kartu švęsime. Kova už studentų ir universiteto darbuotojų teises – ilga, reikalaujanti noro, pykčio, kantrybės ir energijos, o tai gali kilti tik iš tarpusavio palaikymo bei glaudžių studentų ir universiteto darbuotojų ryšių.

EN

Against the “double shift”!

December 11, 4 PM, VDU Mažoji salė (Daukantas st. 28, Kaunas): general assembly of students and university workers!

Imagine a job interview: the employer offers you an unpaid position for 4 years, all you will get is “skills to compete in the labour market” and “being part of a dynamic, constantly learning community”. Where will you get the money to pay rent, buy food and public transport tickets? If you accept the offer, you’re pressed to choose one out of two options: Ma&Pa or a second job, i.e., you either stay dependent on parents or work the double shift. If the employer is satisfied with you after those 4 years, your contract can be extended for two more. Which means even more “skills” and “dynamic community” (still no pay, though)! If you perform well during these two, and work really hard on your application, you may finally become a “real” blue-collar worker for 400-500 euros a month. And from then on, sky is the limit!

And now imagine the same situation, but the employer not only does not pay you, but you have to pay him. Parents are broke and the “second shift” just does not pay enough? Don’t worry, the banks and the state will grant you a huge loan…

Recognisable?

We, the “Aukštasis Moxlas” students, say – enough! and invite you to an open discussion-students’ and university workers’ assembly.

We invite you to hear, discuss, and expand the message that we tried to convey on the 1st of September, when we were rude enough to become a “part of VMU celebration”. The problems we pointed at are not particular to VMU. They keep on surfacing through students’ and pupils’ letters to the ministry, burnt diplomas, stories of sexual harrasment and personal tragedies. They swarm under the alleged nobility of higher education and hopes of “entrepreneurship”, under honorary doctorates and “international relations”. We invite you to bring them to clear daylight, shove it to the faces of professors, university administrations, and the ministry. Problems of students, lower-tier lecturers, administrators, janitors, copyshop or university publishing house workers must not be postponed or solved by individually getting by and forgetting about it. What we need is a collective change in the structure that is our lives!

At the assembly:

* we will explain the choice of “Maxima” and wheel of fortune as symbols of our critique
* we will talk a little on “Aukštasis Moxlas” court case
* together with you we’ll point the everyday problems of the higher education system
* together, we’ll look for real ways to solve these problems and start moving towards positive changes
* we’ll try to draw a clear plan of action which would establish an alternative to the policies of university administrations, ministries, and student associations
* party after the assembly (time and place to be announced)

Do not expect “professional” politics or centre-of-the-world attitudes. The autonomous higher education is the one that bows neither to the logic of the “free market” nor to its own privilege. Universities must not detach themselves from the world, they must become spaces for instigating social change. Let them professors keep their lofty speeches on “academic freedom” (so dependent on the size of their statuses) to themselves. We will make the decisions collectively and directly, without “experts” and “representatives” who allegedly know our lives better than we do. Let us think and discuss together, and then celebrate our moves. The long struggle for students and university workers’ rights will require desire, anger, patience and energy: we can only get and sustain those by strong personal relations and mutual aid.

Posted in Naujienos | Comments Off on Universiteto Darbuotojų, Aukštojo Moxlo ir Kitų Fakultetų Studentų Asamblėja

Komentaras apie Aukštojo Moxlo akciją

Viešumoje pasklidęs studentų atviras laiškas VDU rektoriui atskleidžia tik nedidelę AMF studentų akcijos norėtos paskleisti žinutės dalį. Taip, iš dalies akcijos tikslas buvo parodyti, kad universitetas realybėje stipriai prasilenkia su savo išdidžiai reklamuojamais kritinės minties, kūrybinės laisvės ir artes liberales principais. Rektorius nepripažindamas policijai akciją surengusių studentų kaip šventės dalies, o vėliau teisindamasis, kad ją reikėjo suderint iš anksto su pačiu rektorium parodo, kad kritinė mintis priimtina tik ją suderinus su valdžios institucijom (ar nebūtų keista prašyti rektoriaus leidimo akcijai, kuri kritikuoja patį universitetą?). Taip pat yra stebėtinas piar’o neišmanymas, kai keičiama nuomonė su didėjančiu žiniasklaidos spaudimu: pirmiausia AMF studentai nebuvo šventės dalis, tada buvo, bet nesuderinus akcijos su valdžia, o galiausiai, teigiama, kad rektorius pilnai akcijos dalyvius laiko šventės dalimi ir stos teisme į teisingumo pusę.

moxlas

Bet studentai siekė parodyti ne tik tai. Pagrindinis akcijos tikslas buvo pasisakyti prieš naujojo darbo kodekso įvedimą ir atkreipti dėmesį į struktūrines ekonomines problemas, kurios skurde priverčia gyventi didžiąją dalį visuomenės, įskaitant studentus. Norisi aktualizuoti šią akcijos dalį, kad ji nebūtų užmiršta tarp svarstymų ar tai buvo įstatymo pažeidimas ar žodžio laisvės ribojimas.

Pirmiausia, akcija bandė mesti iššūkį dominuojančiai nuomonei, kad viskas priklauso tik nuo tavęs, kokias studijas pasirinksi ir kaip mokysies, kokį darbą susirasi ir kiek uždirbsi. Šis individualistinis požiūris veikia kaip ideologija, kuria galima pateisinti sisteminę nelygybę: parduotuvės darbuotojas mažai uždirba, nes jis, esą, pats kaltas dėl to, kad neieško geresnio darbo; niekas studentų neverčia imti paskolų ir niekas neverčia eiti į universitetą, o po to skųstis, kad darbo negauna ir t.t. Šalia to, turime sėkmės istorijas, kaip verslininkas atrado savo pašaukimą kurti kompiuterines programas, įkūrė firmą, ir dabar gyvena turte. Vadovaujantis šia logika, galima pamanyti, kad visuomenė yra padalinta į išmaniųjų ir nevykėlių klases, į tų, kurie nuosaikiai dirba bei tų, kurie tinginiauja ir dėl to nenusipelnė geresnės egzistencijos šiame pasaulyje.

Bet mes negyvename vakume ir ekonomika neveikia pagal principą: kiek dirbi, tiek gauni. Viešųjų paslaugų nykimas yra progresas užtikrinantis socialinės atskirties didėjimą, o ne visuomenės gerovę. Darbo rinkos liberalizavimas ir dereguliacija užtikrinama ne didesnį pasirinkimą visiems, o tai, kad nuo šiol diktuos esantieji galios pozicijoje.

Aukštojo mokslo, darbo rinkos ir socialinių paslaugų reformos buvo ar yra pristatomos kaip sistemos efektyvizacija, konkurencingumo ir produktyvumo didinimas. Bet kodėl nemokamo mokslo panaikinimas ir suprekinimas turėtų reikšti progresą? Kodėl akivaizdžiai mažinamos darbuotojų garantijos, socialinės išmokos, ilginami viršvalandžiai, trumpinamos atostogos turėtų darbuotojui reikšti progresą? Galbūt tai leidžia augti ekonomikai, bet sąskaita tų, kurie tą ekonomiką palaiko, t.y. pigiausiai apmokamų ir labiausiai išnaudojamų.

Tuo tarpu pagal rinkos logiką veikiantys universitetai labiau rūpinasi piar’u negu darbuotojų algomis. Politikai rūpinasi kaip pritraukti užsienio investicijas, o ne kaip pažaboti augantį skurdą ir užtikrinti žmonėms orų pragyvenimą. Mokslas, pensijos, sveikatos apsauga pamažu tampa privilegija, o ne visų teise, jeigu mes ją kadanors esam turėję.

Būtent tokiame kontekste ir reikia suprasti studentų akciją. “Aukštasis Moxlas” simbolizuoja viešųjų paslaugų nykimą joms patampant verslo kompanijomis, o “laimės ratas” rodo realybę, kurioje gyvena arba bus priversta gyventi didžioji dalis žmonių.
Pasisakymas prieš aukštojo mokslo suprekinimą ir darbo kodekso liberalizavimą yra pasisakymas už kitokį progresą. Mokslas turėtų būti laikomas kaip bendras visuomenės gėris, nepritaikomas verslo logikai ir prieinamas visiems. Darbuotojų teisės turėtų atsispindėti materialinėje visuomenės lygybėje, o ne įsivaizduojamame “lygiame” pokalbyje tarp darbdavio ir darbuotojo.
Kokia lygybė gali būti tarp “Maximos” milijardinės kompanijos ir minimumą uždirbančio darbuotojo? Kokia reikšmė rektoriaus kalbose apie laisvę, kai girdime, kaip universitetuose yra išnaudojami darbuotojai?
Kodėl studentams tai turėtų rūpėti?

Posted in Tekstai | Comments Off on Komentaras apie Aukštojo Moxlo akciją

Kauno Spiauda 3 – apie universitetus

KS-03_read
Milijonai žmonių kasdien varo universiteto mašiną. Vienoms tai atrodo kaip išsigelbėjimas nuo “tikro” darbo, kitiems – kilnus intelektualinės kultūros puoselėjimas, trečioms – tai tas pats sekinantis ir nuprasminantis savo gyvenimo pardavinėjimas kaip ir kitur. Šis numeris apie tai, kaip pirmieji du variantai vis labiau virsta trečiuoju, atskleisdami tiek abejotiną universiteto kaip mistinės, nuo likusio pasaulio logikos atskirtos erdvės statusą, tiek bandymus šį statusą išlaikyti ir juo manipuliuoti, paverčiant universitetą jau tikrai akivaizdžia korporacija, parduodančia savo ekspertus ir ekspertizes stambiausiems statytojams. Surinktuose tekstuose rasi kritinius svarstumus apie studentų ir dėstytojų padėtį platesniame socialiniame kontekste, nesutariančias pozicijas apie tai, ar universitetas gamina kažką savaime vertingo, pačių universitetų kritinės pretenzijos demaskaciją, tyrimus apie doktorantų finansinį gyvenimą, realius pasakojimus apie išreišktą ir neišreikštą dėstytojų angažavimąsi bei tiesioginį studentų veiksmą atssimant universitetus. Tikimės, kad skaitiniai padės pasipriešinti dominuojančiam diskursui, pateisinančiam išnaudojimą ir tuštybę universitete, bei leis susiorientuoti atsiimant universitetus kaip kažką sava ir iš anksto neapibrėžtą.

KS kolektyvas

Vis kažkuom nepatenkinti.

Posted in Literatūra/zinai | Comments Off on Kauno Spiauda 3 – apie universitetus

Apie mokyklas – Kauno Spiauda nr. 2

KS-#2r_screen_full

Antrasis KAUNO SP(I)AUDOS numeris skiriamas mokyklų, kaip svarbiausio visuomenės formavimo elemento analizei. Tai yra bandymas į savaime suprantamą ir abejonių nekeliantį dalyką pažiūrėti plačiau – pagalvoti, kodėl anekdotai apie Petriuką, sprogdinantį mokyklą, gali būti ne tik durnelio išmislas, įsivaizduoti, kaip mums įprastos mokyklos praktikos galėtų būti kitokios bei pasvarstyti, kaip galėtume keisti mokyklas čia ir dabar. Šiuo leidiniu siekiame atkreipti dėmesį į tai, kaip mokykla monopolizavo švietimo idėją, įsteigdama save kaip vienintelę “tikrojo” mokymosi atstovę. Mūsų manymu, žodžiai mokykla ir mokymasis turi būti atskirti. Tai, kad istorijos mokytoja/s vis pakartoja, jog mokykla sovietmečiu buvo palankiausia dirva indoktrinuoti būsimus proletarus, palankius valdžiai, nereiškia, kad šiandien yra kitaip. Mokykla ne kam kitam ir skirta.

 

 

Posted in Literatūra/zinai | Comments Off on Apie mokyklas – Kauno Spiauda nr. 2

Anrasis atsakymas rektoriui

Fakulteto atsakymas rektoriui J. Augučiui

Mielas rektoriau, t.y. miela moxlo institucija tarp gausybės kitų,

Dėkojame jums už palaikymą viešojoje erdvėje ir pripažinimą, kad Aukštojo Moxlo fakultetas buvo Rugsėjo 1-osios šventės bei VDU bendruomenės dalis (iš tikrųjų esame visų universitetų bendruomenių dalis, nori jie to ar ne). Visgi mūsų padėka yra tik mandagumas, nuoširdumo joje mažai. Jūsų viešojo kalbėjimo viražas nuo pirmojo jums adresuoto laiško iki dabar rodo tik (nesėkmingos) viešųjų ryšių kampanijos likučius, o ne tikrą susirūpinimą. Jei tikrai rūpėtų, dar Rugsėjo 1-ąją būtumėte atėjęs laimės rato pasukti ir paraginti pareigūnus nesikišti į universiteto autononomiją arba bent jau jūsų laiškas mums būtų buvęs kitoks.

Pirmuoju atviru laišku siekėme atkreipti dėmesį į susirinkimo laisvės varžymą. Tą mes, atrodo, jau pasiekėme – dabar norime grįžti prie akcijos turinio. Panašu, kad su aukštuoju mokslu susijusias problemas nušlavė žiniasklaidos dėmesys pačiam protestui, t.y., formai. Vieniems tapome “vargšais apkaltintais studentais”, „romantiškai kvailiojančiais“ vaikiščiais, kitiems – simboliu, kaip veikia policinė valstybė ir ribojama protesto laisvė. Jums tuo tarpu esame “kūrybingas ir iniciatyvus jaunimas”, kurį naudinga pakviesti diskusijai. Taip išlaikomi nepakitę galios santykiai – “jaunimas” (t.y., žemesni pagal rangą), labai įdomūs, bet jūs ir taip jau puikiai išmanote problemas ir jų sprendimus, na o “jaunimas” jums gali tik padėti, patarti, ditirambą pagiedoti. Paskutinis žodis visuomet liks ne studentams, ne dėstytojams, ne bibliotekininkams ar ūkvedėms – paskutinį žodį visuomet tars administracija. Pasmerks arba apgins, paglostys arba nubaus, leis arba uždraus.

Neneigiame nei kūrybiškumo, nei protesto laisvės svarbos. Vis dėlto – gana, dėkui, viešumo, logikos ir pilietinės visuomenės pagalba, panašu, jau apsigynėme patys, “tėvelių” mums nereikėjo tuomet ir nereikia dabar. Atėjo metas ne tik jums, bet ir visai aukštojo mokslo sistemai išgirsti ir įsiklausyti, ką iš tikrųjų nori pasakyti joje dalyvaujantieji. Tuomet galėsime ir padiskutuoti.

Mes protestavome prieš tebesitęsiantį aukštojo mokslo suprekinimą, kvietėme studentus solidarizuotis su darbuotojais, kuriais jie šioje sistemoje, deja, neišvengiamai buvo, yra arba bus. Puikiai suprantame, kad universitetai ir akademijos yra didžiojo verslo ir valstybinės taupymo politikos įkaitai – kai kurie iš jų tai aristokratiškai slepia, kiti atvirai žaidžia pagal žaidimo taisykles. Todėl nekaltiname universitetų, tuo labiau tik vieno VDU, kad jie negeba pakeisti žaidimo taisyklių – kaltiname juos tuo, kad jie net nesistengia.

Todėl jei norite diskusijos – puiku, pats metas, seniai reikėjo. Bet mes griežtai atsisakome dalyvauti “valdžios” ir “kūrybingų studentų” grupelės pasitarime arba gražiai surežisuotoje bepyktėje diskusijoje, kurioje taikiai apsvarstomos “galimos problemos”, profesoriai ir administratoriai pasipuikuoja savo išmanymu bei galia, sutariama, kad pokyčiams vykti neleidžia “aukštesnės jėgos”, liūdnai palinguojama galvomis, apsikeičiama vizitinėmis ir mandagybėmis prie alaus bokalo.

Kviečiame į diskusiją, kurioje:

* jūs, o taip pat ir visa aukštoji administracija bei profesūra, atsisakytų savo regalijų, įsiklausytų ir taptų tik viena iš daugelio pusių;

* nebūtų svarstoma, ar egzistuoja materialios problemos, su kuriomis kasdien susiduriame mes, mūsų kolegos, draugai ir pažįstami, t.y., mūsų kasdienis gyvenimas; tokie svarstymai žeidžia ir rodo nepagarbą;

* būtų svarstoma, kaip, kovojant su materialiomis problemomis, mūsų gyvenimai galėtų virsti vis pakenčiamesniais;

* galėtų dalyvauti formalios ir neformalios visų trijų pakopų studentų grupės bei organizacijos (o ne tik pakalikiškos atstovybės!), akademinių darbuotojų profsąjungos, neakademiniai universitetų darbuotojai, visų lygių ir vardų dėstytojai;

* diskusijos dalyviams būtų užtikrintas saugumas, t.y., nepasitenkinimo raiška nesibaigtų tyliu jų pašalinimu.

Apie ką norime kalbėtis? Sąrašas begalinis (ilgą laiką tylint arba niekam tavęs nesiklausant, minčių prisikaupia visokių), bet pradėkime nuo pagrindų. Aukštųjų mokyklų valdyme beveik nebeliko politikos, vien administracija, t.y., sprendimus priima vykdomoji valdžia. Darant analogiją su valstybe – įsivaizduokite, kad vyriausybė diktatoriškai paleido seimą ir ėmė pati leisti įstatymus. Klausimai “kodėl” bei “ar” yra pamiršti – svarbiausia “kaip” patenkinti didžiojo verslo ir valstybės įgeidžius, “kaip” išlikti ir užtikrinti gerą gyvenimą administracijos viršūnėms, “kaip” pritraukti krepšelį, “kaip” sukurpti geresnį projektą, žvilgesnį tinklapį, geresnius viešuosius ryšius. Mums belieka klausti – “kaip” ištrūkti iš rinkos ir valstybės diktato ir užtikrinti universitetui pakankamą autonomiją maištauti bei pakankamai laiko ir erdvės klausti esminių klausimų? Kaip sukurti iš tikrųjų studentų interesus atstovaujančią instituciją, kuria jau seniai nėra – o gal niekada ir nebuvo – administracijai pataikaujančios studentų atstovybės?

O jei jau kalbame apie politiką, tai kalbėkime apie labai materialią ir kasdienę politiką. Mažėja studentų, mažėja pinigų, tenka atleisti darbuotojus – kodėl universitetai tai daro patyliukais, nuolat mažindami krūvį, leisdami “patiems susiprasti”, kad jau metas išeiti? Kodėl, atleidžiant neakademinius darbuotojus, “reorganizuojami” skyriai, užuot elgusis pagal (tegul ir ydingą) darbo kodeksą? Kur išeitinės kompensacijos ir darbo vietos saugumas? Kodėl mažinamos stipendijos, kai tuo pat metu dygsta nauji prašmatnūs pastatai? Kodėl doktorantai, finansuojami valstybės, yra naudojami kaip nemokama darbo jėga?.. Kitaip tariant – kaip pasiekti, kad būtų radikaliai perskirstyti aukštųjų mokyklų ištekliai?

Galbūt tuomet iš tikrųjų imtų gerėti ir mitinė “studijų kokybė”, galbūt atsirastų erdvė akademinei kritikai? Ekonomikos studijose nelitkų veikėjų, kurie gali sau leisti aiškinti apie lenkų ir žydų kaltę dėl blogos Lietuvos ekonomikos, studentams nebūtų kalamos atgyvenusios patriarchalinės vertybės, bibliotekoje nebereiktų su žiburiu ieškoti kritinės literatūros, istorijos paskaitose būtų prisimintas autoritarinis Lietuvos laikotarpis ir žydų genocidas, o universitetai nevirstų tuo, kuo po truputį virsta dabar, t.y., verslumo laboratorijomis.

Jei užsiimtumėme bent vienu iš šių klausimų – tokioje diskusijoje mes norėtumėme dalyvauti. Diskusijoje, kuri nebūtų vienatinis ir nebepasikartojantis įvykis, o suteiktų progą imti organizuotis universitetų viduje ginant savo ir vieni kitų interesus, tuo pat metu kaip įmanoma priešinantis valstybinei taupymo politikai ir “rinkos laisvei”, t.y., didžiojo kapitalo vergijai. Diskusijai, kuri virstų veiksmų planu. Blogiausiu atveju gautumėme pajusti, kad bendraminčių kur kas daugiau, nei manome, o teigiamiems ir oriems pokyčiams trūksta tik susitelkimo.

Galime imti derinti laiką, vietą ir formatą. Pasikartosime – nepraleiskite bent šios progos VDU paversti progresyvaus pokyčio židiniu. Prisiminkite kovotoją ir akademikę Angelą Davis – “nustojusi susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, ėmiau keisti tai, su kuo negaliu susitaikyti”.

Radikalių pokyčių jums, jūsų kolegoms ir sau pačioms linki

Aukštojo Moxlo fakultetas

Posted in Tekstai | Comments Off on Anrasis atsakymas rektoriui

Atviras Laiškas VDU Rektoriui Juozui Augučiui

Gerb. Rektoriau,

Į jus kreipiasi VDU ir kitų universitetų studentai
Rugsėjo pirmosios šventė, tradiciškai minima studentų susirinkimu prie Vytauto Didžiojo paminklo Laisvės alėjoje ir iškilminga eisena iki VDU centrinių rūmų, šiemet mums baigėsi administracinės teisės pažeidimo protokolu. Mūsų įsitikinimu mes nepažeidėme įstatymų. Laukdami teismo kreipiamės į jus kviesdami ne tik žodžiu, bet ir veiksmais palaikyti žodžio laisvę, demokratines vertybes ir artes liberales principus, taip puoselėjamus Vytauto Didžiojo Universitete. Pirmiausia — padedant nutraukti studentams iškeltą administracinę bylą.
Rugsėjo pirmosios šventę prie Vytauto Didžiojo paminklo mes, visų trijų pakopų VDU ir kitų universitetų studentai bei bičiuliai, nutarėme papildyti kritine mintimi. Nusprendėme kviesti studentus, moksleivius ir praeivius atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo suprekinimą bei studentų kasdienybės problemas. Į tai, kad universitetai vis noriau, be didesnio vidinio ar išorinio pasipriešinimo žaidžia laisvosios rinkos pagrindais dirbančius fabrikus, pamiršdami gilesnius švietimo prigimties ir jo pinigais neskaičiuojamos vertės klausimus. Taip pat norėjome mesti iššūkį orientacijai į darbo rinką ir išpūstiems pažadams, jog aukštasis išsilavinimas padės rasti svajonių darbą, užtikrins ramią, kūrybingą ir nerūpestingą ateitį. Kvietėmė pripažinti karčią tiesą: diplomai daugeliui ne(be)garantuoja norimo darbo ir, žlungant svajonėms, studentai yra priversti rinktis prastai apmokamą darbą paslaugų sektoriuje arba emigraciją. Nemažai studentų, susidūrę su skurdo pavojumi, pradeda dirbti dar studijų metu ar net jas meta. Visa tai planavome išreikšti menine-socialine akcija, kurios dalyviai suktų improvizuotą laimės ratą ir išsisuktų ateities darbovietes. Laimės rato pasirinkimai nebuvo itin laimingi, bet pakankamai realistiški – emigracija, darbas įvairiose paslaugų ar prekybos įmonėse, garsėjančiose prastomis darbo sąlygomis, bet įdarbinančiose tūkstančius žmonių. Ir, kaip ir realybėje, darbą pagal specialybę galėjo išsukti tik mažuma.
Mūsų dalyvavimas šventėje buvo nutrauktas iš esmės jai dar net neprasidėjus. Lyg greitojo reagavimo būrys prisistatę policijos pareigūnai mus informavo, kad susirinkimas yra neteisėtas pagal Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymą (nes neinformuota Kauno m. savivaldybė) ir turi būti nutrauktas.
Taip, Savivaldybė nebuvo informuota, nes mes neorganizavome atskiro susirinkimo. Mes, VDU bei kitų universitetų studentai ir alumni, šventėme Rugsėjo pirmąją kartu su jumis ir VDU bendruomene. Skirtumas tik toks, kad buvome geriau pasiruošę. Vietoje pasyvaus dalyvavimo pozuojant nuotraukai ir optimistiškai mojuojant vėliavėlėmis, ketinome aktyviai atkreipti dėmesį į struktūrines šio ir kitų universitetų, švietimo sistemos ir ją kuriančios ekonomikos problemas.
Pareigūnams ši pozicija buvo paaiškinta. Nepaisant to, jie mus informavo, kad VDU rektorius kritinę mintį reiškiančių studentų nepripažįsta šventės dalimi. Tai tapo priežastimi surašyti pažeidimo protokolą, kviesti akcijos organizatorius liudyti tyrėjams ir, galiausiai – į spalio 26 d. numatytą teismo posėdį, kuris gali baigtis administraciniu teistumu ir bauda.
Minioje studentų išgaudyti policijos pareigūnų ir priversti palikti šventę, nusprendėme gauti atskirą leidimą akcijai. Greitai informavome Savivaldybę apie tuoj prasidėsiantį susirinkimą ir galėjome akciją pradėti bei tęsti kelias valandas Studentų skvere, ką ir padarėme. Mums kompaniją nuolat palaikė pora draugiškai nusiteikusių policijos pareigūnų, nors tokio pageidavimo neišreiškėme. Akcija sulaukė daug teigiamų atsiliepimų ne tik iš studentų, moksleivių ar praeivių, bet ir iš ne vieno VDU profesoriaus ar docento. Kritinė mintis derėjo su pramoga. Nebuvo pažeista viešoji tvarka. Nebuvo planuota trukdyti suplanuotiems VDU šventės atributams (kalboms, eisenai ar pan.). Galiausiai jūs pats „Kauno dienos“ tinklapyje viešai pasveikinote studentų kritinės minties ir žodžio laisvės raišką.
Nepaisant visko, už pusantros minutės trukmės renginį mūsų laukia teismas, kuriame jūsų žodis gali būti labai svarus. Bauda ar absurdiškas teistumas už minties raišką mums nėra itin svarbūs. Tuo tarpu jūs turite išskirtinę galimybę veiksmais viešai apginti mūsų universiteto ir jūsų asmeniškai išpažįstamus laisvės ir artes liberales principus (tokius kaip drąsių ir kritiškų žmonių ugdymas). Jūsų viešas žodis ir Moxlo fakulteto studentų pripažinimas šventės dalimi teismo procese įrodytų, kad nerengėme atskiro susirinkimo ir kaltinimą iš esmės panaikintų.
Suprantame, kad metame jums iššūkį, tačiau tuo pačiu atkreipiame dėmesį į puikią galimybę stoti į teisingumo pusę. Teisinis kritinės minties persekiojimas yra rimtas signalas pilietinei visuomenei, demokratijai ir vienai jos pamatinių vertybių – žodžio laisvei. Kviečiame kartu su mumis neleisti, kad trumparegiškas paklusnumas įstatymo raidei mus visus nublokštų į demokratijos pakraščius. Taip pat šiame įvykyje įžvelgiame puikią progą jums ir VDU atsidurti priešakinėse pozityvaus pokyčio linijose. Jūsų sprendimas galėtų sukurti precedentą ir pavyzdį kitoms akademinėms institucijoms, kai iš apačios susiorganizavusių studentų išradinga kritika ne vien kalbose, o ir realybėje pripažįstama svarbia universitete propaguojamo mąstymo dalimi.
Taigi: ar VDU yra artes liberales principais veikiantis unversitetas, kuriame ginama žodžio laisvė, demokratija ir solidarumas? Jei taip, jame turėtų būti laukiami ne tik paklusnūs, atidžiai hierarchijos paisantys, darbuose nenuvargstantys, už šildymą nemokantys, gražius krepšelius besinešiojantys ir dar gražiau besišypstantys studentai.
Visuomet su jumis,
Aukštojo Moxlo fakultetas. Apie viską pagalvota.

Posted in Tekstai | Comments Off on Atviras Laiškas VDU Rektoriui Juozui Augučiui

Naujienos apie Rugsėjo 1-osios akciją

Kauno Diena: Kas apskundė akciją surengusius studentus?

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/akcija-surengusius-studentus-apskunde-kiti-studentai-722621

Kauno Diena: antrasis teismo posėdis

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/studentu-pusen-stojo-garsus-advokatas-720318

Kultūros Savaitė kalbina studentus

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012320816/kulturos_savaite_2015-11-14_09_00#wowzaplaystart=1175000&wowzaplayduration=705000 (nuo 19.40)

Žinių Radijas: Laida apie “Aukštojo Moxlo” fakulteto akciją

http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/10/12/dienos-klausimas/49261

Kauno Diena: VDU rektorius J. Augutis apsigalvojo – pažadėjo ginti studentus
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/vdu-rektorius-jaugutis-pazadejo-ginti-studentus-714654#ixzz3tYh0beON

Kauno Diena: Taikios Kauno Studentų akcijos rengėjai atsidūrė teisme
Skaitykite daugiau: http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/taikios-kauno-studentu-akcijos-rengejai-atsidure-teisme-714299

Delfi: Peržengė visas ribas? Už pusantros minutės išsišokimą – į teismo suolą

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/education/perzenge-visas-ribas-uz-pusantros-minutes-issisokima-i-teismo-suola.d?id=69218404

 

 

Posted in Medija | Comments Off on Naujienos apie Rugsėjo 1-osios akciją